Lapkričio 28 d. Kauno arkikatedros bazilikos kriptoje buvo palaidoti iš Zamso (Austrija) šv. Vincento seserų vienuolyno pargabenti arkivyskupo Juozapo Jono Skvirecko (1873–1959) palaikai. Priverstą palikti tėvynę 1944 m. liepos mėnesį arkivyskupą J. J. Skvirecką 1945 m. pavasarį priglaudė Austrijos miestelyje Zamse įsikūrusios šv. Vincento seserys. 1959 m. gruodžio 3 dieną Zamse miręs arkivyskupas buvo palaidotas šių seserų vienuolyno bažnyčios kriptoje.

Pargabenti arkivyskupo J. J. Skvirecko palaikų į Austriją lapkričio 24 – 25 d. buvo išvykusi Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus vadovaujama delegacija, kurią sudarė Seimo narys Ignacas Uždavinys, Kauno apskrities valdytojas Kazimieras Starkevičius, Kauno vicemeras Antanas Balutis, mons. Alfonsas Svarinskas, keli kiti kunigai ir pasauliečiai, taip pat dvi seserys.

Lapkričio 25 dieną Zamso šv. Vincento seserų vienuolyno bažnyčioje buvo aukojamos gedulingos šv. Mišios, kurias koncelebravo Innsbrucko vyskupas Alois Kothgasser, Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius, keli Lietuvos ir Austrijos kunigai. Šv. Mišiose taip pat dalyvavo Lietuvos pasiuntinė Austrijoje Gintė Damušytė, Lietuvos delegacijos nariai, daug šv. Vincento seserų bei jų auklėtinių mergaičių.

Per pamokslą Innsbrucko vyskupas A. Kothgasseris supažindino šv. Mišių dalyvius su arkivyskupo J. J. Skvirecko biografija. Jis ypač akcentavo, jog arkivyskupas J. J. Skvireckas pasitraukė iš Lietuvos ne savo noru, ir šia proga perskaitė, jo žodžiais, iškalbingą ištrauką iš buvusio Skirsnemunės klebono Vinco Bylos atsiminimų apie jo paskutinį susitikimą su arkivyskupu Jurbarke 1944 m. liepos mėnesį prieš šiam pasitraukiant į Vokietiją. 1970 m. spalio 15 d. užrašytuose atsiminimuose kun. V. Byla tvirtina arkivyskupą buvus labai prislėgtą, liudija jį pokalbio metu pareiškus, kad Lietuvą jis paliekąs ne savo valia.

Šv. Mišių pabaigoje kreipdamasis į susirinkusiuosius, Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius dėkojo Austrijos vyriausybei, po karo „suteikusiai prieglobstį ne tik arkivyskupui J. J. Skvireckui, bet ir kitiems lietuviams”, taip pat Zamso šv. Vincento seserims, „kurių namai 15 metų buvo Mortos ir Marijos namais tėvynės netekusiam arkivyskupui”. Lietuvos tikintiesiems, pasak Kauno ganytojo, arkivyskupas J. J. Skvireckas brangus dėl to, kad išvertė visą Šventąjį Raštą. Jis, papildytas išsamiais komentarais, „ilgą laiką gaivino lietuvių dvasią ir padėjo daugeliui išsiugdyti gilų tikėjimą, kurio nesugriovė sovietinis ateizmas ir kurio vaisiais dar esame gyvi iki šios dienos”. Kauno arkivyskupas taip pat padėkojo Innsbrucko vyskupui A. Kothgasseriui už svetingumą ir pagalbą. Po šv. Mišių karstas su arkivyskupo J. J. Skvirecko palaikais buvo iškilmingai išlydėtas iš bažnyčios ir automobiliu nugabentas į Innsbrucko oro uostą.

Vilniaus oro uoste delegaciją, parvykusią su arkivyskupo J. J. Skvirecko palaikais, pasitiko Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius vyskupas Jonas Boruta SJ, Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius, Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Vidžiūnas, krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius, Kauno vyskupas augziliaras Rimantas Norvila, kiti valstybės bei Bažnyčios atstovai.

Vyskupas J. Boruta SJ pabrėžė arkivyskupo J. J. Skvirecko darbų bei asmenybės reikšmę mūsų šiandienos religiniam gyvenimui. „Mums reikia pažinti Dievo žodį ir jį mylėti ne mažiau, kaip jį mylėjo velionis arkivyskupas. Mums taip pat reikia tokių ganytojų, kurie ne tik mylėtų Šventąjį Raštą, bet ir rūpintųsi katalikiškosios inteligentijos ugdymu”, – sakė jis. Ministras pirmininkas G. Vagnorius Lietuvos Vyriausybės vardu išreiškė pagarbą arkivyskupui J. J. Skvireckui už jo didžiulę meilę tėvynei ir Dievui bei reikšmingus darbus. Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius dėkojo Lietuvos Vyriausybei bei kitoms valdžios instancijoms už pagalbą pargabenant arkivyskupo J. J. Skvirecko palaikus į Lietuvą.

Prie Kauno arkikatedros bazilikos arkivyskupo J. J. Skvirecko palaikus sutiko Kauno generalvikaras vyskupas Vladislovas Michelevičius, kunigai ir Kauno tikintieji. Karstas su palaikais buvo įneštas į katedrą ir pastatytas centrinėje navoje. Po pamaldų karstas buvo perkeltas į katedros koplyčią.

Lapkričio 26 d. 12 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje šv. Mišias už arkivyskupą J. J. Skvirecką aukojo Kauno generalvikaras vyskupas V. Michelevičius, Kauno arkivyskupo augziliaras vyskupas R. Norvila, kunigai. Per pamokslą atsiminimais apie velionį arkivyskupą dalijosi Šiluvos jubil. mons. E. Simaška.

Lapkričio 27 d. šv. Mišias už arkivyskupą koncelebravo kardinolas Vincentas Sladkevičius, vysk. V. Michelevičius, vysk. R. Norvila, kunigai. Kreipdamasis į susirinkusius, kardinolas V. Sladkevičius pabrėžė, jog arkivyskupo J. J. Skvirecko palaikų sugrįžimas į Lietuvą yra jo palaimos, šventumo ir palankumo ženklas tautai. Arkivysk. J. J. Skvireckas, pasak kardinolo, gyveno Dievo malone, pasiekė dangų ir yra tarp palaimintųjų. „Mes meldžiame, kad Lietuva būtų jam tinkama vieta. Perlaidojimas neduoda šventumo žmogui, bet leidžia gerai pajusti jo dvasią”, – sakė kardinolas. Palemono Švč. Mergelės Marijos, Rožančiaus Karalienės, parapijos klebonas K. Juknevičius SDB išsamiai apžvelgė velionio arkivyskupo gyvenimo kelią. Vakare karstas su arkivyskupo palaikais vėl buvo perkeltas į centrinę navą.

Tą pačią dieną arkivyskupo J. J. Skvirecko palaikų perlaidojimo proga Kauno kunigų seminarijoje buvo surengta susikaupimo popietė, kurioje dalyvavo arkivysk. S. Tamkevičius, vysk. J. Boruta SJ, vysk. V. Michelevičius, vysk. R. Norvila, Kauno savivaldybės ir VDU atstovai, Kunigų seminarijos auklėtiniai, miesto visuomenė. Renginį įžanginiu žodžiu pradėjo Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo Universitete dekanas mons. doc. dr. V. S. Vaičiūnas. Jis priminė, jog šiemet minime arkivyskupo gimimo 125 metines, o kitais metais minėsime jo mirties 50 metų sukaktį. Dr. A. Vasiliauskienė išsamiai supažindino su arkivysk. J. J. Skvirecko gyvenimu bei darbais, akcentavo jo nuopelnus kuriant Lietuvos bažnytinę provinciją, jo atlikto Šventojo Rašto vertimo svarbą. Doc. dr. J. Ivanauskas apibūdino arkivyskupo J. J. Skvirecko atliktą Šventojo Rašto vertimą, prisiminimais dalijosi kun. V. Aliulis MIC ir prel. prof. V. J. Bartuška.

Lapkričio 28 d. iškilmingas laidotuvių šv. Mišias Kauno arkikatedroje bazilikoje koncelebravo kardinolas Vincentas Sladkevičius, apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Erwinas Josephas Enderis, Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Innsbrucko (Austrija) vyskupas Alois Kothgasseris, Elko (Lenkija) vyskupas Wojciechas Ziemba, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis MIC, Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas, Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, Vilniaus vyskupas augziliaras Jonas Boruta SJ, Kauno arkivyskupo augziliarai Vladislovas Michelevičius ir Rimantas Norvila, prelatai iš Romos Ladas Tulaba ir Antanas Jonušas, kiti kunigai. Perlaidojimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Seimo ir Vyriausybės, Kauno miesto ir apskrities, aukštųjų mokyklų, kitų organizacijų atstovai.

Pradėdamas šv. Mišias, kardinolas V. Sladkevičius pažymėjo, jog šiandien liūdnus prisiminimus lydi viltis, skausmą – džiaugsmas, kad arkivyskupo J. J. Skvirecko palaikai grįžo į Lietuvą. Kardinolas prisiminė arkivyskupo jo kursui suteiktus kunigystės šventimus, pabrėžė, jog arkivyskupo dvasia, spinduliuodama gerumu ir meile, liko Lietuvoje kaip tobulo sekimo Viešpačiu pavyzdys.
Arkivyskupas S. Tamkevičius per pamokslą sakė, jog arkivyskupo J. J. Skvirecko grįžimas į Lietuvą reikalingas ne tiek mirusiajam, kiek mums. „Reikia padaryti visa, ką leidžia mūsų jėgos, kad tautos vaikai šiandien ir ateityje galėtų matyti savo šaknis, savo pirmtakus ir mokytųsi gyventi ne iš TV ar kino herojų, bet iš savo tautos ir Bažnyčios vaikų, palikusių mums didelį tautinį, kultūrinį ar religinį turtą”, – kalbėjo jis. Ganytojas vėl pabrėžė svarbius velionio arkivyskupo nuopelnus – Šventojo Rašto vertimą, indėlį kuriant Lietuvos bažnytinę provinciją. Sykiu jis atkreipė dėmesį, kad sunkiais okupacijų metais arkivyskupas J. J. Skvireckas atsisakė „bendradarbiauti su bolševikais, bandė ginti persekiojamus žydus, kvietė kunigus jiems padėti, atsisakė ganytojišku laišku kviesti Lietuvos jaunimą stoti į SS batalioną”. „Šie žingsniai liudija arkivyskupo aiškią poziciją labai dramatiškoje Lietuvos kryžkelėje”, – sakė Kauno ganytojas.

Po šv. Mišių karstas su J. J. Skvirecko palaikais buvo atneštas prie įėjimo į katedros kriptą, kur atsisveikinimo žodį tarė Vilniaus arkivyskupas A. J. Bačkis ir Kauno vicemeras A. Balutis. Arkivyskupas A. J. Bačkis pabrėžė, jog arkivysk. J. Skvirecko, mylėjusio Dievą ir Bažnyčią, troškimas būti palaidotam Lietuvoje išsipildė. „Mes perduodame Tave arkikatedrai bazilikai, kuri ilgus metus buvo Tavo katedra. Ilsėkis amžiais gimtojoje žemėje, kurioje save įprasminai tikėjimu ir darbais”, – sakė Vilniaus arkivyskupas.

-gž, jp-