Lapkričio 22 d. Guayaramerine, Bolivijoje, mirė misionierius kun. Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis. Kun. F. Bendoraitis gimė 1919 m. rugsėjo 9 d. Betygaloje, mokėsi medicinos, vėliau studijavo Kunigų seminarijoje Prancūzijoje, kunigu įšventintas 1960 metais. 1962 m. pranciškono vyskupo įkalbintas vyksta misionieriauti į džiunglių pakraštį. Talkinamas ses. Ksaveros Šakėnaitės, vėliau remiamas geradarių Europoje, per keliolika metų įsteigė tobuliausią Vakarų Amazonėje „Gerojo Ganytojo” ligoninę. Prieš beveik 20 m. persikėlė į Boliviją, kur irgi pastatė ligoninę, kovojo su alkoholizmu ir pasienio narkotikų prekyba. Vos atvykęs suvokė didžiulių, retai apgyventų plotų reikmes ir įsteigė vyskupijos radijo stotį bei tinklą, per kurį religinės ir bendrai švietimo programos pasiekė tolimiausias vietoves. Per tuos metus pastatydino tris ligonines - laivus, kuriais lankydavo indėnų, gumos rinkėjų, kariuomenės įgulų kaimus. Jo svajonė buvo Guaporės upės saloje įsteigti raupsuotiems kaimą. Kun. dr. F. Bendoraitį visi vietiniai vadino Padre medico. 1962 – 1963 m., kai San Joaguim vietovėje prasidėjo epidemija, jis pirmasis nuvykęs per dvi dienas ištyrė ligos pobūdį ir pradėjo skiepyti bei gelbėti žmones. Lietuvis misionierius rūpinosi ir čiabuviais indėnais. Kun. F. Bendoraitis buvo ir geras fotografas, surinkęs puikių nuotraukų iš indėnų gyvenimo. Būdamas radijo mėgėjas, siųstuvu kalbėdavosi su visu pasauliu. Kasdien priimdavo ligonius, šelpdavo vargšus. Jo tarnyba sveikatos srityje taip paveikė Bolivijos valdžią, kad kunigas misionierius tapo Bolivijos upių laivyno garbės admirolu. Lietuvoje išleistoje knygoje „Lietuviai Amazonėje” aprašomi ten viešėjusių žurnalistų bei gydytojų įspūdžiai. Keletą metų kun. F. Bendoraitis vargo dėl sveikatos, kol Viešpats jį pašaukė pas save. Palaidotas savo statybos ligoninės kiemelyje netoli Guaporės upės, skiriančios Boliviją nuo Brazilijos.

-as-