Paaiškėjus grėsmingai situacijai, kad Vilniaus arkikatedros bazilikos požemiuose besikaupiantis vanduo kelia pavojų žymiausiai Lietuvos šventovei, joje palaidotiems valstybės valdovų palaikams bei bene brangiausiai arkikatedros vertybei – seniausiu sieninės tapybos pavyzdžiu Lietuvoje laikomai XIV a. nežinomo autoriaus freskai (vertinamai milijonais dolerių), Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) direktorės D. Varnaitės įsakymu buvo sudaryta speciali komisija arkikatedros požemių būklei įvertinti. Komisija, kurią sudaro žinomi paminklosaugos specialistai iš KVAD, Pilių tyrimo centro, Paminklų restauravimo instituto, Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcijos bei Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos atstovas, lapkričio 25 d. pateikė savo išvadas. Komisija nustatė, kad šiemet rūsiuose susitelkė ypač daug gruntinio vandens, o prieš 12 metų įrengti nelabai galingi siurbliai jo jau nebepajėgia išsiurbti. Anot komisijos pirmininko, KVAD direktoriaus pavaduotojo A. Degučio, komisija rekomendavo įrengti giluminę hidrogeologinę gręžinių sistemą, kuri automatiškai reguliuotų gruntinio vandens lygį. Tačiau prieš tai reikėtų bent keturių gręžinių, kad galima būtų spręsti apie tokios sistemos veiksmingumą. Keturi bandomieji gręžiniai kainuotų apie 100 tūkst. litų. Jeigu pasiteisintų pačios blogiausios prognozės dėl sunkiai filtruojamo grunto (aplink katedrą visur 5–7 m. kultūrinis sluoksnis, per kurį vanduo sunkiasi skirtingai nei natūraliai gamtoje), gali prireikti net 18 gręžinių, o tai kainuotų 0,5 mln. litų. Tačiau, pasak A. Degučio, dabar svarbiausia bent iki pavasario įrengti pirmuosius keturis gręžinius. Beje, komisijos nariai teigia, kad tai vienintelis tinkamas arkikatedros rūsių gelbėjimo būdas. Dabar belieka susitikti arkivyskupijos kurijos, savivaldybės ir valstybinių instancijų vadovams ir nuspręsti, iš kur gauti lėšų minėtiems darbams pradėti.

-am-