Ar verta homilijas spausdinti…

1998 m. lapkričio mėn. 17 d. „Bažnyčios žinių “ 21 numeryje, 24 puslapyje išspausdintas tokio turinio skelbimas: „Gerb. skaitytojai, norėtume sužinoti Jūsų nuomonę apie „Bažnyčios žiniose“ spausdintas homilijas. Ar jos Jums buvo naudingos? Ar verta homilijas spausdinti ir toliau? Laukiame Jūsų atsiliepimų. „Bažnyčios žinių“ redakcija“. Matyt, kad gerbiamų redaktorių parakas parakinėje išseko, jeigu, visiškai nutraukę spausdinti anksčiau kiekviename numeryje pagal liturginį kalendorių pritaikytus skemadieniams žodžius, tarsi lyg nereikalingą krovinį sumanė visiškai išmesti iš savo žurnalo puslapių, nutarė išguiti iš savo leidinio. Reikia gerokai paplakti visus šio leidinio darbuotojus. Ir, mūsų nuomone, štai kodėl. <...>

Mieli redaktoriai! Brangieji mūsų švyturiai! Argi pamiršote, kad mūsų Lietuvos Bažnyčia nuo XX a. pradžios ėmė rūpintis tokio pobūdžio literatūra! Štai „Tiesos žodyje“, Nedėldienio skaitymų priede, nuo 1907 m. spausdinamos sekmadienių evangelijos, pamokslėliai. 1925–1940 metais prof. kan. dr. Pr. Kuraitis išleido 186 numerius žurnalo „Tiesos kelias“, turėjusio vyskupų pranešimų ir raštų, pamokslų skyrių, gvildenusio tikėjimo, doros, pasaulėžiūros, teologijos klausimus, spausdinusio informaciją, spaudos apžvalgą, nekrologus ir kt. Gal ir šiandien praverstų tą žurnalą pavartyti, kad pamatytume, kiek dėmesio ir jėgų buvo skiriama pamokslams. Tai būdavo bene pats didžiausias šio žurnalo skyrius. Argi šiandien mūsų pamokslai yra tokie brandūs, įdomūs ir tinkami, įtaigūs, klausytojams suprantami ir laukiami, kad šitoks vienintelis katalikų kunigams skirtas žurnalas gali visiškai atsisakyti tokios svarbios ir reikalingos sielovados srities? Būtų neatleistinas žingsnis panaikinti tą skyrių! Tik dabar reikia žvilgterėti, ar tie „BŽ“ ligi šiolei spausdinti pamokslai buvo patys reikalingiausi ir įdomiausi, aktualiausi ir įvairūs? Ar „BŽ“ pasistengė išnaudoti ir įvairinti tas galimybes, kurias suteikia tokio pobūdžio žurnalas?

Mūsų supratimu, nuo pirmojo „Katalikų Bažnyčia Lietuvoje“ numerio, išleisto Lietuvos Katalikų Bažnyčios Informacijos centro 1992 m. sausį, ligi šios dienos žurnalas padarė gražią ir didelę pažangą. Atsirado daug naujų skyrių, spausdinami popiežiaus dokumentai, įvairios žinios iš vyskupijų, religinių sambūrių, draugijų, parapijų, miestų, vienuolijų ir kt. Tatai atskira ir plati tema, kurią turėtų išnagrinėti kas nors kitas specialiame straipsnyje ar net posėdyje Lietuvos vyskupų konferencija, vertindama septynerių „BŽ“ metų veiklą, reikšmę mūsų kunigams ir apskritai visam šiuolaikiniam religiniam gyvenimui, ypač dabar besirengiant 2000 metų sukakčiai. Tačiau jau anksčiau minėtas skelbimas, regis, atsirado todėl, kad redakcija nerado platesnių galimybių ir nesistengė paįvairinti šio svarbaus ir itin reikalingo skyriaus. Juk šiame skyriuje gali būti išdėstyti kunigams patys populiariausi homiletikos pagrindai: kaip reikia pasirengti, kaip geriau sakyti, kaip reikėtų pritaikyti kiekvieną pamokslą auditorijai ir kokio dabar kunigo žodžio laukia Lietuvos ūkininkas, inžinierius, mokytojas ir kitų profesijų žmogus. <...> Kodėl negalima pradėti spausdinti šio žurnalo puslapiuose vieną po kitos visų Lietuvos vyskupijų geriausių kalbėtojų pamokslus, kuriuos paskui galima būtų surinkus gale metų išleisti pamokslėlių rinkinį. Taip pat derėtų paanalizuoti patį geriausią ir blogiausią, visus juos aptarti ir vienas iš kito pasimokyti. Juk tam ir yra žurnalas, kad padėtų, išjudintų, pagyvintų, atgaivintų, duotų naujų paskatų. Kodėl „BŽ“ negalima aptarti pamokslų metodikos, specifikos, lietuvių kalbos negerovių. Juk žmonės turi girdėti itin gražią ir taisyklingą kiekvieno kunigo lietuvių vartojamą kalbą. Ar jinai iš tiesų nedarkoma, iš sakyklos ar nesityčiojama iš šio subtilaus Dievo duoto ir lietuvių ilgaamžės istorijos nugludinto, nudailinto subtilaus ir jautraus instrumento! Ar „BŽ“ įsitraukė į pamokslų rašymą eilinį parapijos kleboną, vyskupus, kunigų seminarijos auklėtinius, homiletikos dėstytojus, lituanistus, metodistus ir kitus specialistus, kad jie tartų savo nuomonę apie spausdinamų ir bažnyčiose sakomų pamokslų aktualumą, skambumą, įtaigumą ir pačią didžiausią reikšmę mūsų sielos gyvenimui?!

Jeigu man pačiam reikėtų pasakyti, kaip vertinu „BŽ“ puslapiuose ligi šiolei spausdintus pamokslus, tai pasakyčiau, kad didžiuma, ypač verstinių pamokslų, buvo pernelyg teorizuoti, teologizuoti, sausi ir, regis, vargu jie galėjo sudominti ypač kaimo parapijų klebonus. Vargu jie galėjo ir norėjo jais pasinaudoti sekmadieniais. Iš jų pats gal tik kelis ar tik kelias ištraukas tepanaudojau savo darbe. Man regis, daugelis pamokslų stokojo nuoširdumo, pavyzdžių, palyginimų, kuriais taip sumaniai mokėjo pasinaudoti Kristus, Didysis ir nepranokstamas visų laikų Pamokslininkas. Tie pamokslai daugiau skirti protui, su išvedžiojimais, moksliniais įrodymais, silogizmais ir kitokiais įmantrumais. Tatai iš dalies intelektualų, o ne eilinio miesto ir ypač kaimo klausytojo duona. Žinoma, reikia visokių stilių ir turinio Gerosios Naujienos aiškinimų, bet tatai turėtų būti aptarta platesnėje diskusijoje.  <...>

Kun. Kazimieras Ambrasas SJ   

Mieliau pasinaudoju senesnių autorių homilijomis, pvz., vysk. Būčio, kurios buvo pritaikytos ano laiko gyvenimo realybei, pvz., Švč. Marijos Aplankymo šventei ir kitoms, arba kun. Žilinsko pamokslais, dabartinio laikotarpio autoriaus kun. Voverio pamokslų ciklu, užsienyje gyvenančio kun. J. Butkaus OFM „Dievo žodžio” ciklu ir kt.

Tokių homilijų tikrai nereikia spausdinti.

Išvada: homilijos reikalingos, bet jų išvados turi būti susietos su dabartiniu gyvenimu. Tokių gyvų gyvenimiškų pamokslų pavyzdys yra altaristo jubil. mons. Edvardo Semaškos Šiluvoje pamokslai.

Priekulės klebonas kun. Liudas Serapinas

***

Apskritai homilijos buvo naudingos, kadangi neretai būdavo pagalbinė medžiaga rengiantis sekmadieniais skelbti Dievo žodį. Manau, kad tos homilijos, kuriose yra daugiau įdomesnių ir pamokančių pavyzdžių bei minčių (ypač tinkamų dvasininkams sekmadienio homilijai), būtų verta ir naudinga spausdinti ir toliau.

Kun. Vytenis Vaškelis
Raudondvaris

***

„Bažnyčios žiniose” spausdinti Dievo žodžio komentarai buvo pakankamai aukšto lygio, būtų gaila, jei jie išnyktų. Spausdinkit ir toliau, bus malonu ir naudinga pasisemti Dvasios įkvėptų minčių.

R. Meškauskas

***

Pageidavimą ir toliau spausdinti homilijas telefonu ar elektroniniu paštu pareiškė kun. Augustinas Ruzgys OP (Raseiniai), kun. Vytautas Sakavičius (Šventežeris), kun. Vytautas Insoda (Alytus), kun. Vytautas Rapalis (Visaginas).