1999 m. balandžio 26–27 d. Rygoje ir Agluonoje vyko Baltijos šalių Vyskupų konferencijų susitikimas, kuriame dalyvavo apaštališkasis nuncijus Lietuvai, Latvijai ir Estijai arkivyskupas E. J. Ender, Vilniaus arkivyskupas metropolitas A. J. Bačkis, Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius, Rygos arkivyskupas metropolitas J. Pujats, Jelgavos vyskupas A. Justs, Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, Liepojos vyskupas A. A. Brumanis, Panevėžio vyskupas J. Preikšas, Rėzeknės-Agluonos vyskupas J. Bulis, Šiaulių vyskupas E. Bartulis, Telšių vyskupas A. Vaičius, Vilkaviškio vyskupas J. Žemaitis, Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius, Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas J. Boruta, Kauno arkivyskupo augziliaras vyskupas R. Norvila ir Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas J. Tunaitis.

Susitikimo posėdžiai vyko Rygos kunigų seminarijoje. Susitikimą pradėjo apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Erwin Josef Ender. Jis pasidžiaugė tokiu, jau antruoju, Baltijos šalių vyskupų susitikimu ir pabrėžė, kad toks bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant išlaikyti bendrą pastoracinę liniją. Nuncijus informavo susitikimo dalyvius, kad Vatikanas pritaria minčiai įsteigti Baltijos šalių Vyskupų konferencijų susivienijimą, kai kaimyninių šalių vyskupai reguliariai susitinka aptarti iškylančių problemų. Svarbiausi šiuo metu aptartini klausimai – pasirengimas Didžiajam 2000 metų krikščionybės jubiliejui bei sutarčių su Šventuoju Sostu rengimas. Jis taip pat priminė būtinybę rimtai pasirūpinti nuolatiniu kunigų ugdymu bei galimybe pasinaudoti Šventojo Sosto tarpdikasterinės nuolatinės komisijos Rytų Europos Bažnyčių reikalams siūloma pagalba. Anot nuncijaus, tinkamas kunigų rengimas ir ugdymas yra pirmutiniai dalykai.

Taip pat tartasi dėl Baltijos šalių Vyskupų konferencijų atstovų susitikimo su Europos Parlamento ir Europos komisijos atstovais. Tokiuose susitikimuose paprastai aptariami europinių struktūrų sprendimai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Bažnyčia. Ypač jie aktualūs šalims, siekiančioms narystės Europos Sąjungoje. Nutarta tokį susitikimą surengti kitais metais.

Rygos arkivyskupas metropolitas J. Pujats ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas A. J. Bačkis aptarė Bažnyčios ir valstybės santykius bei galimybes sudaryti sutartis su valdžia dėl Bažnyčios juridinės padėties. Šiuo metu Estijoje jau įsigaliojo Šventojo Sosto ir Estijos Respublikos sutartis dėl Bažnyčios juridinės padėties, Latvijoje vyksta tarpvalstybinės derybos, o Lietuvoje panašios derybos turėtų prasidėti artimiausiu metu. Vyskupai pažymėjo, jog bendra Bažnyčios padėtis tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje yra panaši, tačiau Latvijoje palankiau Bažnyčiai išspręstas bažnytinio turto restitucijos klausimas. Vyskupai sutarė, kad šiuo atveju reikalingos tarpvalstybinės sutartys, kurios padėtų tvirtą juridinį pagrindą Bažnyčios ir valstybės santykiams.

Svarstyta, kaip rengiamasi artėjančiam Didžiajam 2000 metų krikščionybės jubiliejui Lietuvoje ir Latvijoje. Pripažinta, kad Lietuvoje šioje srityje padaryta didesnė pažanga. Abiejose šalyse laikomasi bendrojo Romos jubiliejinio kalendoriaus. Svarstyta galimybė keistis delegacijomis vykstant į kitos valstybės jubiliejinius renginius. Latvijoje, kaip pažymėjo Rygos arkivyskupas, jubiliejaus šventimas bus daugiau ekumeninio pobūdžio, nes Latvijoje katalikai anaiptol nėra vyraujanti konfesija. Daug vilčių Latvijoje dedama į galimybę pasinaudoti Jubiliejaus metų idėjoms skleisti visuomenės bendravimo priemonėmis, ypač radiju ir televizija. Lietuvos vyskupai mielai priėmė Latvijos vyskupų siūlomą bendradarbiavimą jubiliejiniais metais rengiant ekumeninę konferenciją Lietuvoje.

Antrajame posėdyje dėmesys buvo skirtas netikinčiųjų pastoracijai. Apie tai kalbėjo Šiaulių vyskupas E. Bartulis ir Liepojos vyskupas A. A. Brumanis. Abu vyskupai pabrėžė, kad tokios pastoracijos sąlyga yra aktyvus ir nuoširdus kunigų dalyvavimas. Šiaulių vyskupas labiau akcentavo pastangas pasiekti netikinčiuosius per jų kaimynus, buriant juos į krikščioniškas grupes. Priminta šiuo metu Lietuvoje vykdoma parapijų programa „Atgaivink”. Pažymėta, jog tokia veikla, nors dar nėra deramai akcentuojama, yra akivaizdžiai būtina.

Toliau buvo svarstoma tikybos dėstymo mokyklose patirtis ir sunkumai. Šiuo klausimu kalbėjo Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius ir Rėzeknės-Agluonos vyskupas J. Bulis. Tikybos mokymo padėtis abiejose šalyse skiriasi, nes Latvijos mokyklose tikybos dėstymas liko fakultatyviniu dalyku. Be to, Latvija labai nevienalytė konfesiniu požiūriu, todėl kartais pasitaiko, kad vienoje klasėje nesusirenka reikalaujamas skaičius mokinių, kad būtų galima vesti tikybos pamokas. Arkivyskupas S. Tamkevičius papasakojo sunkumus, kylančius tikybos dėstymui Lietuvoje, atkreipė dėmesį į mėginimus išstumti tikybos pamokas į laiką po pamokų. Abiejų šalių vyskupai tikybos dėstymo padėtį tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje apibūdino kaip „patenkinamą”.

Balandžio 27 d. susitikimo dalyviai koncelebravo šv. Mišias Agluonos šventovėje. Joms vadovavo Šventojo Sosto nuncijus arkivyskupas E. J. Ender, pamokslą pasakė Rygos arkivyskupas metropolitas J. Pujats. Lietuvos vyskupų vardu Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius padėkojo Latvijos vyskupams už surengtą gražią šventę bei naudingą pasikeitimą nuomonėmis bei patyrimu.

Pabaigoje vyskupai dar trumpai aptarė konkrečias organizuojamų bendrų jubiliejinių renginių datas. Šį darbą koordinuoti patikėta Vyskupų konferencijų sekretoriatams.
 

Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriatas