Šventasis Tėve,

Mums, vyskupams, kaip ir visiems Lietuvos tikintiesiems, kiekvienas susitikimas su Petro Įpėdiniu yra didžiulio džiaugsmo ir atnaujinto tikėjimo šaltinis. Šiandien „ad limina Apostolorum” proga atvykstame atverti Jums savo širdis, pasidalyti viltimis ir sielovadiniais rūpesčiais, išgirsti pamokančių ir padrąsinančių žodžių  To, kuris iš Viešpaties gavo pasiuntinybę stiprinti savo brolių tikėjimą.

Maloniai perduodu Jūsų Šventenybei nuoširdų ir brolišką sveikinimą jo Eminencijos kardinolo Vincento Sladkevičiaus, kuris šiandien negalėdamas čia būti su mumis, vienijasi savo jausmais ir malda.

Išsaugojome savo širdyse gyvą prisiminimą ir dėkingumą už Jūsų Šventenybės ganytojišką apsilankymą Lietuvoje 1993 metų rugsėjį, stengdamiesi įgyvendinti Popiežiaus mums duotus pamokymus.

Ženklūs pasikeitimai įvyko Lietuvos Bažnyčioje nuo paskutinio mūsų vizito „ad limina” 1993 metais. Buvo įkurta nauja Šiaulių vyskupija, kurios širdis yra Kryžių kalnas. Atsiliepdama į Jūsų Šventenybės paraginimus, visa Lietuvos Bažnyčia pasuko Vatikano II Susirinkimo nurodytu atsinaujinimo keliu.

Ganytojai ypatingą dėmesį skyrė kandidatų į kunigystę ugdymui. Vilniaus arkivyskupija atidarė naują seminariją, rengiančią kunigus visai bažnytinei provincijai, tuo tarpu Vilkaviškio vyskupija šiomis dienomis inauguravo savo seminariją.

Mūsų ganytojiškas rūpestis ypatingai nukreiptas į šeimą, išgyvenančią gilią krizę; matome pavojus šeimų vienybei ir pastovumui,  taip pat sąžinėse gęstančią pagarbą ir meilę gyvybei. Vyskupų konferencijos patvarkymu jau keleri metai kaip organizuojami pasirengimo santuokai kursai, kurių tikslas – atskleisti būsimiems sutuoktiniams santuokos didingumą ir šventumą, padėti jiems sukurti autentišką gyvenimo ir meilės tikrovę.

Stengiamės priartėti ir prie jaunų žmonių pasaulio. Rūpinimasis religijos dėstymu mokyklose, jaunimo centrų kūrimas vyskupijose, jaunimo judėjimų augimas, visose vyskupijose įsteigti katechetikos centrai pagelbės jaunimui pažinti Kristų, padės atskleisti Tėvo veidą ir atsiverti Šventosios Dvasios veikimui.

Liturginis atsinaujinimas žengia pirmyn naujų ritualų išspausdinimo dėka. Ištikimai laikantis Vatikano II Susirinkimo mokymo, stengiamasi suderinti „sena ir nauja”, idant būtų išsaugotos gražios mūsų tautos religinės tradicijos.

Vyskupų konferencija džiaugiasi, kad lietuvių kalba buvo išspausdintas visas Šventasis Raštas, išverstas iš originalių hebraiškų ir graikiškų tekstų, leisiantis mūsų tikintiesiems geriau pažinti ir labiau įsiklausyti į Dievo Žodį.
Negailima pastangų, nors pasiekti rezultatai dar kuklūs, stengiamasi įtvirtinti Bažnyčios poziciją plačiuose socialinės komunikacijos baruose: televizijos, radijo ir katalikiškos spaudos pagalba.

Vienuolinės kongregacijos, kurių veikimas buvo draudžiamas beveik pusę amžiaus, galutinai pasuko atsinaujinimo keliu, grįždamos prie bendruomeninio gyvenimo. Jos stengiasi pažinti visą pašvęstojo gyvenimo grožį ir turtus ištikimai laikydamosios  savo charizmos ir trokšdamos įsilieti į Bažnyčios evangelizavimo pasiuntinybę.

Kai kuriuos kunigus, vienuolius ir vienuoles bei pasauliečius įkvepiančio pasiaukojimo ir meilės seniems žmonėms, jaunimui ir vargšams dėka, steigiamos įvairios pagalbos struktūros, gražiai liudijančios artimo meilę.

Savo ribotais ištekliais ir ypač seseriškų Bažnyčių pagalbos dėka, tęsiami religinės paskirties pastatų atnaujinimo darbai ir naujų bažnyčių statyba, ypač didžiųjų miestų naujuose rajonuose, kur gyvena daug tikinčiųjų.

Drauge su Visuotine Bažnyčia ir Lietuvos Bažnyčia rengiasi Didžiajam 2000 metų jubiliejui. Nelengva skelbti Kristų, mūsų viltį, visuomenėje, kur pučia materializmo ir sekuliarizacijos vėjai, kur išplitęs abejingumas dvasinėms ir moralinėms vertybėms. Nusikalstamumo augimas ir tragiškas savižudybių skaičiaus didėjimas liudija, kad daugeliui gyvenimas tapo beprasmis. Prieš mus atsiveria didžiuliai, dažniausiai dar neįdirbti plotai, kur visa Bažnyčia stengiasi pasėti gerą Dievo Žodžio sėklą.

Šventasis Tėve, palaiminkite mūsų Bažnyčią, kunigus, Dievui pasišventusiuosius ir visą mūsų tautą, kad Dievo Motinos globojami, semdamiesi stiprybės iš mūsų kankinių pavyzdžio, su Kristumi per Kristų ir Kristuje galėtume drauge eiti keliu, vedančiu pas Tėvą.