Rugsėjo 30 d. Kauno arkivyskupijos kurijoje buvo surengta spaudos konferencija, per kurią arkivyskupas Sigitas Tamkevičius žiniasklaidos atstovus supažindino su popiežiaus Jono Pauliaus II kalba Lietuvos vyskupams ad limina vizito proga. Šios kalbos šviesoje arkivyskupas apžvelgė pastaruoju metu žiniasklaidoje eskaluojamas problemas dėl tikybos dėstymo mokyklose ir tariamai „korumpuotų” Bažnyčios ir valdžios santykių.

Kauno arkivyskupas paaiškino žurnalistams vizitų ad limina prasmę ir pasidalijo šio vizito nuotaikomis bei įspūdžiais. Priminęs, jog Didžiojo jubiliejaus proga sudaromas XX a. martyrologas, jis informavo, kad Šventųjų skelbimo kongregacijai pristatytos Kauno arkivyskupijos kandidačių Adelės Dirsytės ir Elenos Spirgevičiūtės bylos. Arkivyskupas S. Tamkevičius paaiškino žurnalistams, jog kankinystės faktai palengvina kanonizacijos bylų procesą. Šventojo Tėvo laiške raginama puoselėti tautos kankinių atminimą.
Komentuodamas Šventojo Tėvo kalbą arkivyskupas S. Tamkevičius atkreipė žurnalistų dėmesį į dabartinį Bažnyčios išbandymą, kurio esmė – „sekuliarizuoto ir hedonistinio gyvenimo modelis”. Arkivyskupas akcentavo Lietuvos situacijai aktualų popiežiaus paraginimą vykdyti katechezę parapijose, lavinant praktinio religinio gyvenimo įgūdžius ir neapsiribojant tikybos pamokomis mokyklose. Katecheze reikia vesti į susitikimą su Jėzumi Kristumi, ne vien perteikti žinias. Priminta būtinybė bendrauti su nutolusiais nuo Bažnyčios žmonėmis. Arkivyskupas pabrėžė popiežiaus raginimą perteikti tikėjimo paveldo visumą nevengiant „nepopuliarių temų”. Kalbėdamas apie rūpinimąsi kunigų pašaukimais bei jų ugdymu, arkivyskupas akcentavo ir Lietuvai naują nuolatinio diakonato tarnybą, minimą Šventojo Tėvo kalboje. Anot popiežiaus, palaikytini seni ir nauji bažnytiniai judėjimai, besilaikantys vienybės su ganytojais. Arkivyskupas S. Tamkevičius pažymėjo, kad popiežiaus žodyje labai daug dėmesio skirta pasauliečių ugdymui, raginama tapti visuomenės raugu, aktyviai dalyvauti visuomeninio gyvenimo, ypač politikos, srityje. Čia pat buvo priminta Šventojo Tėvo nuostata aiškiai skirti dvasininkų ir pasauliečių raišką politikos srityje – dvasininkams nedera aktyviai įsitraukti į partijų veiklą.

Arkivyskupas S. Tamkevičius taip pat trumpai papasakojo apie lankymąsi įvairiose Vatikano dikasterijose. Anot jo, Tikėjimo mokslo kongregacijoje Lietuvos ganytojai specialiai domėjosi Šventojo Sosto požiūriu į M. Lefebvre sekėjus. Buvo patvirtinta nuostata, kad M. Lefebvre sekėjų sąjūdis, nepaisant jo narių teiginių apie vienybę su Apaštalų Sostu, laikytinas schizma – atskala.

Apžvelgęs vizito ad limina medžiagą arkivyskupas S. Tamkevičius apgailestavo, kad pastaruoju metu žiniasklaidoje kai kas bando kvestionuoti tuos dalykus, kuriais popiežius savo kalboje Lietuvos vyskupams džiaugėsi kaip bažnytinio gyvenimo laimėjimu. Arkivyskupas paaiškino, kad omenyje turima teisė mokyti tikybos mokyklose. Anot ganytojo, tėvų teisę auklėti vaikus pripažįsta ne tik Bažnyčia, – ją garantuoja Lietuvos Konstitucija ir Švietimo įstatymas. Arkivyskupas priminė diskusijas rengiant Švietimo įstatymą ir sakėsi tuomet palaikęs demokratinį principą, kad netikinčių tėvų vaikai galėtų vietoje tikybos rinktis alternatyvias etikos pamokas.

Arkivyskupas pakomentavo ir kitą žiniasklaidos eskaluojamą temą apie neva „korumpuotus” Bažnyčios ir valdžios santykius. Anot ganytojo, Bažnyčia siekia palaikyti normalius santykius su bet kuria valdžia, nevaržančia Bažnyčios veiklos. Kaip pavyzdį jis nurodė Bažnyčios ir valdžios bendradarbiavimą prieš 1993 m. popiežiaus apsilankymą Lietuvoje. Arkivyskupas pažymėjo, jog net ir palankumo Bažnyčiai parodžiusių partijų veikloje gali būti Bažnyčiai nepriimtinų žingsnių. Atsakydamas į klausimą dėl pensijų mokėjimo kunigams arkivyskupas S. Tamkevičius priminė teisingumo atkūrimo reikalavimą, kylantį iš valstybės tęstinumo principo.

-kl-