Spalio 13 d. Ministrų kabinetas pritarė, kad įgaliojimai derėtis dėl šių dokumentų ir juos parafuoti būtų suteikti užsienio reikalų viceministrui Gediminui Šerkšniui, kuris sutiko atsakyti į „Bažnyčios žinių” korespondento Artūro Matuso klausimus.

Glaustai supažindinkite su derybų dėl sutarčių eiga ir būsimųjų sutarčių turiniu.

Šis darbas, tiesa nesėkmingai, jau buvo pradėtas prieš ketverius metus. Tada ir buvo tartasi dėl sutarčių tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto pasirašymo. Vėliau derybos nutrūko, ir tik š. m. kovo mėnesį Šventasis Sostas pasiūlė pasirašyti tris sutartis. Ministras A. Saudargas sudarė darbo grupę, kuriai vadovauti pavedė man, o spalio 13 d. Vyriausybė pritarė įgaliojimams. Šiuo metu laukiu Prezidento dekreto, kuriuo bus suteikti įgaliojimai derėtis ir pasirašyti sutartis.

Šios trys sutartys apima daug klausimų. Pirmasis susitarimas yra dėl katalikų sielovados kariuomenėje. Šiame susitarime kalbama apie kariuomenės ordinariato įsteigimą, kuris rūpintųsi ganytojiška Lietuvos karių globa.

Antrasis susitarimas yra dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų. Tai juridinio asmens statuso suteikimas įvairioms Katalikų Bažnyčios struktūroms, jų buvimas ir egzistavimas kaip Lietuvos teisiškai įteisinto juridinio asmens – subjekto. Kadangi šių subjektų veikla, skirtingai nuo kitų juridinių asmenų, yra specifinė, reikia įforminti bei aptarti kai kuriuos aspektus. Susitarimas dėl teisinių santykių apima ir labai aktualius klausimus, kuriuos sprendžiant, matyt, teks daryti ir įstatymų pakeitimus. Imkime kad ir išpažinties paslaptį. Išklausęs išpažintį kunigas, būdamas Lietuvos pilietis, susiduria su tam tikra problema: apklausos ar tardymo metu jis turi pasakyti visą sužinotą informaciją, kita vertus, pagal kanonų teisę jis tos paslapties atskleisti negali. Todėl reikėtų daryti pataisas LR baudžiamajame kodekse.

Trečioji sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityse. Ji susijusi su katalikų tikybos dėstymu mokyklose, aišku, numatant galimybę pasirinkti katalikų tikybos ar etikos pamokas, bei kultūros vertybių, iš Bažnyčios nusavintų 1940 –1990 03 11, grąžinimu.

Aišku, visose sutartyse labai griežtai laikomasi Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės principo, ir tai, kad jos abi veikia savarankiškai; antra, išsaugojama žmogaus teisė pasirinkti sprendžiant savo santykį su Bažnyčia ir religija. Jokios žmogaus teisės šių susitarimų pagrindu nebus pažemintos ar kaip nors apribotos.

Minėjote, kad prieš ketverius metus prasidėjusios derybos su Šventuoju Sostu nebuvo sėkmingos. Kodėl?

Tuo metu Lietuva buvo pasirinkusi kiek kitokią derybų taktiką – buvo tiesiogiai labai aukštu lygiu (tarp ministrų) derinamos nuomonės. Žinia, ministrai labai užimti žmonės, ir paprasčiausiai daugelį klausimų (o jų pakako) neužteko laiko deramai apsvarstyti. Dabar sudaryta žemesnio lygio pareigūnų delegacija, ją sudaro viceministrai, įvairių institucijų atstovai, pakvietėme dalyvauti ir Seimo narius, nes kai kurias sutartis reikės ratifikuoti, – tad tikimės, kad viskas klostysis gerai. Kita vertus, anksčiau manyta, kad visos trys sutartys turi būti kaip vienas paketas. Dabar kiekviena sutartis traktuojama atskirai, taigi kiekvieną ją atskirai bus galima parafuoti, ratifikuoti ir pasirašyti, jeigu to prireiktų.

Dvišalių sutarčių baigtį prognozuoti sunku. Tačiau ar galima numatyti jų pasirašymo datą?

Minėjau, kad sudaryta darbo grupė, kuri jau baigia peržiūrėti dokumentus. Tikiuosi, kad per savaitę bus parengti pasiūlymai, o tuomet bandysime kviesti bendrą abiejų delegacijų susitikimą, kuriame aptarsime tolesnę darbo eigą. Susitarimų pasirašymas, matyt, priklausys nuo derybų eigos, tačiau labai norėčiau, kad derybos neužtruktų. Sėkmingo darbo rezultatų tikiuosi sulaukti iki Naujųjų metų, galbūt iki pavasario.

Kaip vertinate Lietuvos ir Šventojo Sosto santykius kitų kraštų kontekste?

Kiek teko kalbėtis su mūsų ambasadoriumi prie Šventojo Sosto K. Lozoraičiu, jis didelių problemų tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto neįžvelgia. Tačiau ir būsimos sutartys rodo, jog dar yra klausimų, kuriuos reikėtų detaliau reglamentuoti ir numatyti. Palyginti su kitais kraštais, yra daug valstybių, kurios jau pasirašiusios panašaus turinio sutartis. Be seniai ir tradiciškai su Šventuoju Sostu artimus santykius palaikančių kraštų galėčiau paminėti ir valstybingumą neseniai atkūrusį Kazachstaną ir Kroatiją.
 

Dėkojame už pokalbį.