DOKTRINA

„Atlaidai yra laikinosios bausmės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimas Dievo akivaizdoje; juos gauna aiškiai nurodytomis sąlygomis tinkamai pasirengęs krikščionis, tarpininkaujant Bažnyčiai, kuri, būdama atpirkimo vaisių dalytoja, turi galios skirstyti ir suteikti atsilyginimo malonę iš Kristaus ir Jo šventųjų nuopelnų lobyno” (Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1471).

Mokymas apie atlaidus grindžiamas trimis tikėjimo tiesomis: skola  (gali išlikti, net ir po sakramentinės išpažinties, laikina bausmė už nuodėmes, kurią reikia atlikti šiame gyvenime arba skaistykloje), lobynas (kuriuo disponuoja Bažnyčia ir kurį sudaro Kristaus atperkamasis darbas ir nuopelnai, o taip pat Švenčiausiosios Mergelės Marijos ir visų šventųjų maldos ir geri darbai), galimybė pasinaudoti malonėmis iš lobyno  (per šventųjų bendravimą, t. y. mistinio Kristaus Kūno narių tarpusavio antgamtinį solidarumą).

Atlaidų praktikos naudingumas buvo iškilmingai apibrėžtas Tridento Susirinkime (Dekretas apie visuotinius atlaidus, 25 sesija, 1563 m. gruodžio 4 d.) ir buvo primintas popiežiaus Pauliaus VI apaštališkojoje konstitucijoje Indulgentiarum doctrina (1967 m. sausio 1 d.): atlaidų naudą sielų išganymo plotmėje gali patirti ne tik pavieniai tikintieji, bet ji daro įtaką ir visos krikščioniškosios visuomenės gyvenimui, kadangi pirmiausiai atskleidžia nuodėmės blogį; skatina artimo meilei ir leidžia ją įgyvendinti ypatingu būdu, kai atlaidai aukojami už mirusiuosius; gaivina visiško susitaikinimo su  Dievu Tėvu viltį; stiprina hierarchinę bendrystę tarp tikinčiųjų ir Bažnyčios ganytojų, ypač su Kristaus Vietininku; prisideda, kad Bažnyčia būtų šventa ir nekalta, nuostabiai susivienijusi su Kristumi antgamtiniu meilės ryšiu (Indulgentiarum doctrina, 9–10). Tuo būdu atlaidų praktika veiksmingai prisideda prie gyvo atsinaujinimo judėjimo, kurį paskatino Didysis 2000 metų jubiliejus.

Iš tiesų atlaidai yra esminis Jubiliejaus elementas, negana to, jubiliejus yra  iškilmingi visuotiniai atlaidai, kurie, išpildžius tam tikras sąlygas ir atlikus popiežiaus nustatytus darbus, garantuoja pasirengusiems  tikintiesiems visišką laikinosios bausmės, kurią užsipelnome savo nuodėmėmis, atleidimą pasinaudojant šventųjų bendravime jų nuopelnais.
Šventasis Tėvas bulėje, skelbiančioje Didįjį jubiliejų, sako: „Remdamasis šiais doktrinos teiginiais ir aiškindamas motinišką Bažnyčios mintį, aš nutariu, kad visi tinkamai pasirengę tikintieji galės per visus Jubiliejaus metus gausiai naudotis atlaidų dovana pagal šią bulę lydinčias nuorodas” (Incarnationis Mysterium, 10).

N.B.: Jubiliejinius atlaidus, kaip ir visus kitus visuotinius atlaidus, galima gauti vieną kartą per dieną sau arba už mirusius.
 

SĄLYGOS

A) Tinkamas pasirengimas
Atlaidai negaunami, jei nesame Dievo malonėje. Norint gauti jubiliejinius ir kitus visuotinius atlaidus, reikia nebūti prisirišusiam prie jokios, kad ir lengvos, nuodėmės.

B) Trys sąlygos
1. Sakramentinė išpažintis (asmeninė ir pilna).
2. Komunija (nebūtinai šv. Mišių metu).
3. Pasimelsti popiežiaus intencija (pvz., Tėve mūsų ir Sveika Marija; tačiau galima sukalbėti ir kitas maldas).

N.B.: a) Išpildyti sąlygas atlaidams gauti reikia per maždaug dvidešimt dienų prieš arba po maldingumo, artimo meilės ar atgailos darbo (prieš pabaigdamas šį darbą, tikintysis, turintis sunkių nuodėmių, turi atlikti išpažintį).

b) Per šį laikotarpį užtenka vienos išpažinties daugeliui jubiliejinių atlaidų gauti (jei tik išliekama malonės būklėje), tuo tarpu kitas dvi sąlygas reikia išpildyti kiekvieną kartą, kai norime gauti jubiliejinius atlaidus.

c) Jeigu trūksta tinkamo nusiteikimo, t. y. išlieka prisirišimas prie kokios nors, kad ir lengvos, nuodėmės, arba neįvykdoma kuri nors iš minėtųjų sąlygų, atlikus jubiliejiniams atlaidams gauti darbus, gaunami tik daliniai atlaidai.

C) Darbai atlaidams gauti (pasirinkti iš žemiau išvardytųjų)

1. Maldingi darbai:
atlikti maldingą kelionę, apvainikuojant ją dalyvavimu Mišiose arba maldinga praktika, į kokią nors šventovę ar kitą jubiliejinę vietą.

2. Artimo meilės darbai:
- tam tikrą laiką lankyti brolius, kenčiančius nepriteklius ar sunkumus, tarsi „atliekant maldingą kelionę pas Kristų, esantį juose”;
– arba paremti ženkliu indėliu religinio ar socialinio pobūdžio veiklą;
– arba paskirti atitinkamą dalį savo laisvo laiko veiklai bendruomenės labui ar prisiimti panašią asmeninę auką.

3. Atgailos darbai
Nors vieną dieną:
– susilaikyti nuo nebūtinų dalykų,
– arba pasninkauti,
– arba susilaikyti nuo mėsos (ar kitokio maisto, nustatyto Episkopato nutarimu) ir paaukoti proporcingą pinigų sumą vargšams.

N.B.: a) Atliekami darbai turi būti nuopelningi: pvz., atliekant atgailos darbus, neužtenka apsiriboti tuo, kas nustatoma pasninko įstatymu.

b) Jubiliejiniai atlaidai negaunami, jei neatliekami atlaidams gauti darbai per nustatytą laiką (nebent būtų rimta priežastis arba kaip kitaip nurodytų nuodėmklausys).

c) Jei kam nors liga ar kokia kita svarbi priežastis sutrukdytų dalyvauti maldingoje kelionėje ar bendruomenės (šeimos, parapijos ir t. t.) maldingoje praktikoje jubiliejiniams atlaidams gauti, galima prisidėti prie tų iniciatyvų dvasiniu būdu, aukojant Dievui savo maldas ir kentėjimus.
 

MALDINGAS APSILANKYMAS JUBILIEJINĖJE BAŽNYČIOJE

Lankant didžiąsias bazilikas Romoje, girtinas, tačiau nebūtinas dalykas įeiti į jas pro Šventąsias duris.

A) Stoti Dievo akivaizdon ir taip pasilikti kurį laiką maldinguose pamąstymuose

Kai kurios ištraukos iš Evangelijos maldingiems pamąstymams

„Įeikite pro ankštus vartus, erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug juo einančių” (Mt 7, 13).

„Ne kiekvienas, kuris man šaukia: „Viešpatie, Viešpatie!”, įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią” (Mt 7, 21).

„Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša kasdien savo kryžių ir teseka manimi” (Lk 9, 23).

N.B.: Maldingus mąstymus galima atlikti naudojantis tinkama knyga, išklausius pamokslą ar pan.

B) Maldos

1. Tėve mūsų
Tėve mūsų, kuris esi danguje,
teesie šventas Tavo vardas,
teateinie Tavo karalystė,
teesie Tavo valia
kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti,
bet gelbėk mus nuo pikto.

2. Tikėjimo išpažinimas
Tikiu Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją; ir Jėzų Kristų, vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį, kuris prasidėjo iš Mergelės Marijos, kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas; nužengė į pragarus; trečiąją dieną kėlėsi iš numirusiųjų; įžengė į dangų; sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.

Tikiu Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen.

N.B. Gali taip pat būti kalbamas Mišių Credo arba Tikėjimo aktas iš katekizmo.

3. Maldos Švenčiausiajai Mergelei Marijai
pvz.:

– Motina mano, mano viltie.

– Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija, melski už mus.

– Sveika Karaliene, gailestingoji Motina, mūsų gyvybe, paguoda ir viltie, sveika! Tavęs šaukiamės ištremtieji Ievos vaikai, Tavęs ilgimės, verkdami ir vaitodami šiame ašarų klonyje. Todėl Tu, mūsų Užtarėja, savo gailestingas akis į mus atkreipki ir Jėzų, garbingą mylimąjį Sūnų, mums po šios tremties parodyk. O geroji, o malonioji, o mieliausioji Mergele Marija!

N.B.  Maldos popiežiaus intencija yra ne „maldingo darbo” (apsilankymo bažnyčioje) sudedamoji dalis, bet  „sąlyga” atlaidams gauti: jas galima sukalbėti tiek lankant bažnyčią, tiek ir kitoje vietoje bei kitu laiku.
 

Apaštališkosios Penitenciarijos aprobuota