IV advento sekmadienis (B)
2 Sam 7, 1–5. 8–12. 14. 16; Ps 89, 2–5. 27. 29; Lk 1, 26–38
 

Adventas – tai tarsi ėjimas ilgu tuneliu. Nors jo gale matome šviesos pluoštą, bet jis atrodo toks tolimas... Beveik pasiekus tunelio galą, šviesa sustiprėja, tampa ryškesnė. Ir štai kai išeiname į šviesą, aplink mus suspindi naujas pasaulis.

Pirmąjį advento sekmadienį buvome raginami budėti, būti budrūs. Eiti advento „tuneliu“ neabejojant, kad įžengsime į garbės spindesį. Antrąjį sekmadienį klausėmės Jono Krikštytojo kvietimo taisyti Viešpačiui kelią. Praeitą sekmadienį Krikštytojas atvirai skelbė Ateinantįjį.

Šis sekmadienis – tai tarsi mūsų priartėjimas prie „tunelio“ galo.  Veikiai išvysime Ateinantįjį. Jau išgirdome arkangelo žodžius Marijai: „Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius, ir jo karaliavimui nebus galo“ (Lk 1, 31–32). Mes raginami tikėti, kad kartą mums nušvitusi šviesa spindės per amžius.

Adventas – Šventojo Rašto peržvalgos metas. Advento metu liturginiai skaitiniai mus ragina apmąstyti kelius, kuriais Dievas savąją tautą rengė sutikti Išganytoją. Dažnai pamirštame, kad esame ruošiami susitikimui su Viešpačiu. Kelio pradžioje šviesos beveik nematyti. Tuomet kyla pagunda pamiršti kelionės tikslą, „tunelio“ gale spindinčią šviesą, ir pasiduoti murmėjimui, kaip kad trokštantys Egipto mėsos puodų izraelitai dykumoje.

Kartais beveik baigiant kelionę šviesa suspindi taip aiškiai ir ryškiai, kad einantysis tariasi jau pasiekęs tikslą. Apie tai mums kalba pirmasis skaitinys. Viešpats Dovydui suteikė „ramybę iš visų pusių nuo priešų“. Šie žodžiai liudija jau tuomet išsipildžius Viešpaties pažadus. Dievas Dovydui suteikė ramybę, kurios trokšte troško Izraelis dykumoje: „dar nesate atėję į ramybės vietą – į paveldą, kurį VIEŠPATS, jūsų Dievas, jums duoda“ (Įst 12, 9). Dovydas jau džiaugiasi Viešpaties dovanota ramybe. Netgi daugiau. Dovydas yra žmogus, per kurį ir kuriam Viešpats lieja savo palaiminimą: „aš padarysiu tavo vardą tokį garsų, koks garsus yra vardas didžiūnų žemėje“ (2 Sam 7, 9); „Tavo namai ir tavo karalystė bus amžinai tvirti mano akivaizdoje; tavo sostas bus amžinai tvirtas“ (2 Sam 7, 16). Šis pažadas įvykdytas. Nors Antrojoje Samuelio knygoje pasakojama ir apie nelabai garbingą Dovydo elgesį, Dievas lieka ištikimas savo žodžiui. Ir juodžiausiose tamsybėse sužimba šviesa.

Dievo ištikimybė savo žodžiui įtikinamai atskleidžiama Evangelijos skaitinyje. Jis įvykdo tai, ką žadėjo prieš tūkstantį metų. Jėzus, „Aukščiausiojo Sūnus“, valdys savo „tėvo Dovydo sostą“ ir „karaliaus <...> per amžius“. Marijos fiat – tai žmonijos sutikimas, kad tai įvyktų.

Nepamirškime, kad turime keliauti pasaulio šviesos link. Jau šiandien ji yra priešais mus, rytoj bus su mumis. Tuomet galėsime, kaip šv. Paulius, liudyti šviesą, sušvitusią mūsų gyvenime.
 

Parengta pagal The World Alive