Kalėdos
Iz 52, 7–10; Žyd 1, 1–6; Jn 1, 1–18
 

Krikščionys nuo seno švenčia Kalėdų nakties, ryto ir dienos Mišias. Per kiekvienerias iš jų skaitomi vis kiti Šventojo Rašto skaitiniai. Kalėdų nakties Mišios simbolizuoja amžinąjį Kristaus gimimą iš Tėvo, rytmečio Mišios – Kristaus gimimą iš Marijos, dienos Mišios – Jo mistinį gimimą kiekvieno tikinčiojo širdyje.

Šiandien skaitomas Jono evangelijos prologas, kalbąs apie Žodžio įsikūnijimą, Kristaus gimimą, mums primena kitą nuostabų dievo darbą – kūrimą. „Pradžioje“ (Jn 1, 1) – taip skamba pirmoji evangelijos pagal Joną eilutė. Žodžiu „pradžioje“ prasideda ir Pradžios knyga (plg. Pr 1, 1). Nors žodis tas pats, tačiau jis vartojamas skirtinga prasme. Pradžios knyga šiuo žodžiu mus tarsi įvesdina į laiką, kuris prasideda Dievo kūrybos aktu. O Jono evangelijos prologe kalbama apie pirmapradę pradžią, amžinąjį Žodį, egzistavusį iki bet kurios kitos pradžios.

Evangelija pagal Joną prasideda Kristaus dievystės teigimu: „Žodis buvo Dievas“ (Jn 1, 2). Ji pasibaigia Jo dievystės išpažinimu. Prisiminkime niekaip negalintį patikėti Jėzaus prisikėlimu Tomą. Galiausiai Jis ištaria žodžius: „Mano  Viešpats ir mano Dievas!“ (Jn 20, 28)

Prologe suskamba beveik visos Evangelijos temos: liudijimas ir tikėjimas, tiesa ir šviesa. Jono evangelijoje apie pasaulį kalbama ne tik kaip apie Dievo kūrinį, bet drauge ir netgi labiau kaip apie žmones, nepriėmusius Kristaus.  Per Žodį buvo sukurtas pasaulis, bet pasaulis Jo nepriėmė.

„Daugel kartų įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų“ (Žyd 1, 1–2), – girdime antrajame skaitinyje. Atkreipkime dėmesį, kad Dievas į mus kreipiasi per vieną asmenį – savo Sūnų. „Dabar, dienų pabaigoje“. Gyvename paskutiniaisiais laikais. Jie prasidėjo jau Jėzaus gimimu. Ir kiekviena krikščionių karta gyvena „dienų pabaigoje“.

Anot Laiško žydams autoriaus, per savo Sūnų Dievas sukūrė pasaulius ir per jį palaiko visatą. „Jis, Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas“ (Žyd 1, 3) – šiais žodžiais Bažnyčia grindžia savo mokymą, kad Jėzus turi tą pačią Dievo prigimtį, jog Jis yra Dievo Sūnus, Dievas ir drauge žmogus (plg. Žyd 2, 14).

Kalėdomis Bažnyčia švenčia įstabų įvykį – Žodžio tapimą kūnu. Jis yra Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas (plg. Žyd 1, 3), prakilnesnis už visus angelus ir žmones, Jis yra Geroji naujiena, pranašauta Izaijo ir skelbta Jono Krikštytojo, šiandien įsikūnijusi Jėzuje Kristuje.
 

Parengta pagal The World Alive