Šventoji Šeima (B)
Sir 3, 2–6. 12–14; Kol 3, 12–21; Lk 2, 22–40
 

Šios dienos skaitiniai kalba apie atsakomybę – vienų kitiems ir Dievui. Pirmajame skaitinyje iš Siracido knygos ypač pabrėžiama vaikų atsakomybė ir pagarba tėvams. Siracido knygos autorius šią pagarbą labai glaudžiai susieja su ketvirtuoju Dekalogo įsakymu gerbti savo tėvą ir motiną (plg. Iš 20, 12). Pagarba tėvams – neatsiejama Sandoros su Dievu dalis. Kitaip tariant, tai ne eilinis įsipareigojimas, bet religinis priesakas. Todėl tas, kuris gerbia tėvus, yra palaimintas.

Šeimos narių atsakomybė vienų kitiems kyla ne tik iš jų prigimtinių ryšių. Ji plaukia iš jų bendravimo su Viešpačiu. Atsiliepdami į kitų prašymus, atsižvelgdami į kitų poreikius, atsakome į Dievo kvietimą meilei.

Ir apaštalas Paulius šį ryšį su Viešpačiu laiko krikščionių bet kokių tarpusavio saitų pamatu. Skaitinys iš Laiško kolosiečiams prasideda žodžiais: „Taigi jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai“ (Kol 3, 12). Toliau vardijamos pareigos, o pačiame skaitinio gale – krikščioniškos šeimos narių pareigos. Visų jų ašis – atsakomybė. Ir... visa turi būti daroma „Viešpatyje“. Meilė ir pagarba kyla iš paklusnumo Viešpačiui.

Evangelijos skaitinyje Marija su Juozapu vykdo Mozės įstatymo priesakus – neša kūdikį paaukoti Viešpačiui. Tai vėl mums primena „religinį kontekstą“. Gera, šventa šeima ta, kurios pamatas – Viešpats. Tuomet vaikai Jėzaus pavyzdžiu gali augti išmintimi, ir Dievo malonė bus su jais.

Taigi pamoka aiški. Kiekviena krikšioniška šeima, kaip ir kiekvienas krikščionis, yra šaukiama į šventumą. Nuolat šventėti, vadinasi, atsiliepti į Dievo ištikimąją meilę.
 

Parengta pagal The World Alive