Kristaus Krikštas
Iz 42, 1–4. 6–7; Apd 10, 34–38; Mk 1, 7–11
 

Įprasta, kad krikštijantysis yra viršesnis už krikštijamąjį. Tuomet ką reiškia Jėzaus Krikštas? Evangelistas Morkus, matyt, nenori, kad kiltų neteisingi nusistatymai, esą Jonas Krikštytojas yra galingesnis už Jėzų (o jo laikais daugelis manė Joną esant galingesnį už Jėzų), todėl į Jono Krikštytojo lūpas įdeda šiuos žodžius: „Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs atrišti Jo kurpių dirželio. Aš jus krikštiju vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia“ (Mk 1, 8). Jonas Krikštytojas tebuvo Jėzaus pasiuntinys. Tai tvirtinama visose evangelijose.

Tad kodėl Jėzus, būdamas viršesnis už Joną, leidosi jo krikštijamas? Kai kurie Šventraščio tyrinėtojai mano, kad viena iš priežasčių buvo Jėzaus noras pripažinti ir viešai patvirtinti Jono misiją, sykiu jį padrąsinant. Tačiau tikroji Jėzaus Krikšto priežastis – jo noras susivienyti su nuodėminga žmonija. Jis, būdamas be nuodėmės, leisdamasis krikštijamas prisiėmė visų mūsų nuodėmes, kad jas galėtų atpirkti. Jėzus norėjo nusileisti iki didžiausio nusidėjėlio. Štai kodėl Jis ne tik nevengė nusidėjėlių draugijos, bet net jos ieškojo.

Ankstyvosios Bažnyčios Tėvai Jėzaus Krikšte įžvelgė simbolinį krikščionių Krikšto sakramento įsteigimą. Jie rėmėsi visų trijų Švenčiausiosios Trejybės asmenų pasirodymu Jėzaus Krikšto metu. Tėvo balsas, tariąs „Tu mano mylimasis Sūnus“, ir ant Sūnaus nusileidžianti Dvasia, anot kai kurių Bažnyčios Tėvų, simbolizuoja Krikštą „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“. Šiais žodžiais krikštyti tautas įpareigojami apaštalai (plg. Mt 28, 19).

Antrajame skaitinyje iš Apaštalų darbų knygos pabrėžiamas Kristaus Krikšto reikšmingumas. Apaštalas Petras Kornelijaus namuose trumpai apžvelgė Jėzaus gyvenimą ir kaip vieną svarbiausių įvykių paminėjo Krikštą. Nes Jėzaus Krikštas žymi Jo tarnystės, kupinos Šventosios Dvasios, pradžią.
 

Parengta pagal The Word Alive